Gastritas ir kitos virškinimo problemos: dažniausiai kalti esame mes patys

Virškinimo sistemos sutrikimai, kuriuos lydi skrandžio ir/arba pilvo skausmas bei kiti diskomfortą keliantys požymiai, išmuša iš nusistovėjusių vėžių: tenka iškentėti bemiegę naktį arba iki minimumo sumažėja dienos produktyvumas. Kitą dieną po audringo vakarėlio ar vakare, sudorojus solidžią porciją nesveiko maisto, nusiteikiate galimoms virškinimo problemoms? Viena vertus, žinote negalavimų priežastį ir į galvą nelenda mintys apie giliai tūnančias rimtesnes problemas, tačiau, iš kitos pusės žvelgiant, tokios nuodėmės gali tapti sudėtingesnės skrandžio ligos priežastimi. Nuodugniau pasidomėjus dažniausiai pasitaikančiais virškinimo sistemos sutrikimais, paaiškėja, jog kaltė neretai slypi būtent mūsų ydingame elgesyje.

Skrandžio ligų top’as

Tarp dažniausiai pasitaikančių skrandžo ligų, kurios tyliai kenčiamos susirietus į kamuoliuką namuose ar kreipiamasi profesionalios pagalbos į medikus, akivaizdžiai lyderiauja gastritas bei skrandžio opa. Pastarosios neatsižvelgia nei į lytį, nei amžių – rizikos veiksniu gali tapti tik ydingi gyvenimo bei mitybos įpročiai.

Gastritu dar vadinamas tiesiog skrandžio uždegimas, kuris, priklausomai nuo ligos eigos, trukmės, sukėlėjų ir kita, gali būti lėtinis arba ūminis, padidinto arba sumažinto rūgštingumo ir panašiai.

Ūminio gastrito požymiai: stiprus skausmas po krūtine, pykinimas bei vėmimas (po jo skausmas dažniausiai nuslopsta), galimas karščiavimas. Ūminis skrandžio uždegimas gali atsirasti dėl infekcijos, vartojant kai kuriuos vaistus (nesteroidinius preparatus nuo uždegimo, dalį antibiotikų), streso, sukelto patirtų traumų, ligų ar sudėtingų operacijų. Dažnai sukėlėjas būna tiesiog netinkamas maistas – per daug rūgštus, sūrus, aštrus, per karštas ar šaltas. Ūminio gastrito gydymas nėra sudėtingas ir gali daugiau nebesikartoti: kelias valandas rekomenduojama apskritai atsisakyti maisto, o bent savaitę – atidžiai stebėti savo racioną, vengiant skrandį sudirginti galinčių maisto produktų.

Lėtinis skrandžio uždegimas dažniausiai sukeliamas tam tikro tipo bakterijos, kurios neutralizavimui skiriami atitinkami vaistai. Medikamentinis gastrito gydymas derinamas su speciali dieta.

Padidinto rūgštingumo gastritą lydi skausmas kasos srityje, o pavalgius – rėmuo bei atsirūgimas rūgštimi. Tuo tarpu sumažinto rūgštingumo gastrito atveju skausmo nėra (arba jis minimalus), dažnas vėmimas, pykinimas, atsirūgimas bei šleikšulio skonis burnoje.

Gastritas turi kompanionę: dar viena šių dienų “rykštė” – skrandžio opa. Tai – gleivių sluoksnio, saugančio skrandžio sieneles, suplonėjimas, dažniausiai besilokalizuojantis skrandžio atsivėrimo į dvylikapiršę žarną srityje. Pilvo skausmas vos tik pavalgius ar praėjus keliasdešimt minučių, nemalonus pilnumo pojūtis, pykinimas, vėmimas (kai kada pasitaiko ir kraujo pėdsakų) – akivaizdūs požymiai, jog organizmą kamuoja skrandžio opa. Ilgainiui dingsta apetitas, o svoris pastebimai krenta.

Pagrindiniai šios skrandžio ligos sukėlėjai – Helicobacter pylori bakterija, jau minėti nesteroidiniai, uždegimui gydyti skirti vaistai bei stresas, sukeltas patirtų traumų, ligų ir panašiai. Šie veiksniai didina skrandžio rūgštingumą ir formuoja palankią terpę opos atsiradimui. Neretai teigiama, jog skrandžio opa yra sąlygojama greito gyvenimo ritmo, pervargimo ir kasdienybėje patiriamo streso. Neva tai – karjeros liga. Specialistai teigia, jog tiesioginio ryšio tarp šių elementų nėra, tačiau pavojus kyla tada, jei organizme gyvena minėta bakterija. Tuomet padidėja tikimybė, jog stresas, netaisyklinga mityba, alkoholio vartojimas bei rūkymas prisidės prie opos suvešėjimo. Būtina sąlyga – pašalinti bakteriją iš organizmo, kitaip teks kentėti dėl nuolat atsinaujinančios opos.

Galima šiek tiek nurimti: opą lydintis pilvo skausmas ar skrandžio uždegimas nėra požymiai labiausiai gąsdinančios ligos – virškinimo sistemos vėžio, tačiau išsigelbėjimo ieškojimas medikamentų pakuotėje neturėtų tapti vienintele galima išeitimi. Virusinės infekcijos ar apsinuodijimo maistu viešojojo maitinimo įstaigose išvengti sunku, tačiau pakeitus mitybos bei gyvensenos įpročius, gastritas bei kiti skrandžio negalavimai  pasitaiko gerokai rečiau. Tiek opaligės, tiek gastrito gydymas visų pirma grindžiamas sąmoninga profilaktika:

• reguliarus valgymas, dienos normą dalinant į 5-6 mažesnes porcijas.
• valgymas turi tapti tam tikru ritualu, kuriam skiriama pakankamai laiko: tik taip įmanoma maistą tinkamai sukramtyti, o ne suryti.
• riebaus, rūgštaus, sūraus, aštraus maisto atsisakymas arba bent kiekio ribojimas.
• alkoholio bei cigarečių atsisakymas: nors šie žalingi požymiai ir nėra pagrindiniai gastrito ar opalogės sukėlėjai, tačiau minėtas problemas paaštrina ir mažina gydymo sėkmę.
• stresas bei kiti nervų sistemos sutrikimai neigiamai veikia visų ligų, tame tarpe ir virškinamojo trakto, gydymo procesą.