Protiniai dantys: kai kuriais atvejais protingiausia su jais atsisveikinti

Jau vaikystėje patiriamas „išsiskyrimas“ su protiniais dantimis bei jų vietoje išaugę nauji (deja, tuo savaiminis pastarųjų atsinaujinimas ir baigiasi)– įrodymas, jog ši kūno dalis kur kas paslankesnė pokyčiams nei, tarkime, ranka ar koja. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog galima „švaistytis“ dantimis į kairę ir dešinę, priešingai: kiekvienas iš mūsų nuo mažens turi įsisavinti elementarios kasdienės burnos priežiūros taisykles, o odontologijos specialistų darbas – ne traukti, bet, sąlygoms esant, gydyti į „bėdą“ pakliuvusius dantis. Tiesa, pasitaiko situacijų, kai danties traukimas tampa vienintele išeitimi norint išsaugoti geresnę likusiųjų būklę. Tokiu „taikiniu“ neretai tampa ir protiniai dantys.

Protiniai dantys išdygsta maždaug iki 25-tųjų žmogaus gyvenimo metų – iki to laiko likusieji puikiai atlieka savo funkciją. Tad šie „pavėlavusieji“ dantys, kaip suprantate, nėra būtina. Juolab jog ne visi iš mūsų ir sulaukiame pastarųjų apsilankymų. Neretais atvejais nutinka taip, jog būtent šie dantys priverčia atverti odontologo kabineto duris. Tiesa protiniai dantys ir skausmas – neatsiejami „kompanionai“ ne tik komplikuoto augimo atveju. Pastarųjų dygimą lydintis skausmas, kol jis yra „proto ribose“ ir netrunka per ilgai – normalus, galimas slopinti visose vaistinėse prieinamais vaistais. Ironiškai žvelgiant, taip mes gauname galimybę suprasti, kodėl tokie nerimastingi būna mažieji dantų augimo laikotarpiu. Kaip bebūtų, objektyviai padėtį įvertinti gali tik odontologas apžiūros metu.

Šiuo atveju dažniausiai sutinkami tokio pobūdžio pažeidimai:

• Protinis dantis prasikala, bet iki galo taip ir neišdygsta.
• Būna deformuotos formos bei auga netaisyklinga kryptimi, kas sukelia pavojų kitiems dantims bei kelia diskomfortą savininkui.
• Savo buvimu ne vietoje sužaloja burnos minkštuosius audinius, netgi skruostą.
• Dėl augimo vietos specifikos yra sunkiau prieinamas dantų šepetėliu, todėl yra imlesnis tokioms bakterijų įtakotoms ligoms kaip kariesas.

Jei tai būtų kurios nors kitos rūšies dantis, odontologas be abejonės siūlytų įvairias galimas gydymo alternatyvas, tačiau tokioje situacijoje neretai pasirenkamas protinio danties rovimas. Šiuo atveju nėra būtinas išrauto danties implantavimas, kadangi protiniai neatlieka nei estetinės, nei nepakeičiamos praktinės funkcijos.

Dantų traukimas – beveik visus be išimties bauginanti procedūra. Galbūt tai susiję su prisiminimais iš praeities, kai specialistams trūko ir kompetencijos, ir modernesnės technikos. Šiandien šis procesas, atliekamas taikant vietinę nejautrą, sukelia kur kas mažiau diskomforto pacientui. Pats veiksmas gali užtrukti vos 10 minučių, šiek tiek ilgiau – jei šaknis ilgesnė ar yra kitų sunkinančių faktorių. Danties rovimo procedūra gali būti atliekama bet kuriame odontologijos kabinete, tačiau specialistą reikėtų rinktis itin atidžiai. Nemokšiško darbo atveju laukia ne tik sudėtingesnis gijimas, bet gali būti apsunkintas toliau tęsiamas danties implantavimo procesas. Beje, galite bandyti „nušauti du zuikius vienu šūviu“ – implantą galima įstatyti iškart išrovus dantį.

Kai raunami protiniai dantys, visas procesas vyksta šiek tiek sudėtingiau. Tai jau prilygsta chirurginei intervencijai, skausmui malšinti gali būti taikoma ne tik vietinė nejautra, bet ir dalinis sąmonės slopinimo metodas. Šį darbą patikėti reikėtų kvalifikuotam specialistui.

O kas laukia tų, kurie nekreips dėmesio į būtinybę rauti protinius (taip pat ir kitos rūšies) dantis?

• Judinami greta esantys dantys,
• Daroma neigiama įtaką sukandimo kokybei bei visam žandikaulio aparatui;
• Gretimi dantis susiduria su didesne ligų rizika (dėl sudėtingesnės protiniu dantų priežiūros).
• Kyla uždegimo pavojus;
• Skausmas – nuolatinis palydovas;
• Tai – viena iš nemalonaus burnos kvapo priežasčių;