Viskas ką reikia žinoti apie hormoninę kontracepciją

Kas yra hormoninė kontracepcija?
Hormoninė kontracepcija – tai būdas apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo. Hormoninės kontracepcijos efektyvumas yra didesnis nei visų kitų apsaugos variantų – žinoma, laikantis naudojimo taisyklių. Taigi, galimas nėštumas tampa tuo, ką partneriai gali sąmoningai pasirinkti. Tiesa, tokios kontraceptinės priemonės neapsaugo nuo lytinių organų infekcijų – čia vienintelis būdas apsisaugoti yra prezervatyvas.
Visi hormoniniai kontraceptikai paprastai veikia pagal tą patį principą: jie slopina ovuliaciją ir (arba) neleidžia kiaušinėliui prisitvirtinti prie gimdos gleivinės paviršiaus. Taip yra dėl to, kad į organizmą nuolat patenka nedidelis kiekis sintetinių lytinių hormonų. Ovuliacijos slopinimas panardina kiaušides į dirbtinai sukeltą kontroliuojamą „miegą“: sumažėja jų dydis, o folikulai nustoja išskirti kiaušinėlius.
Nuo kada pradėti vartoti hormoninius kontraceptikus?
Hormoninius kontraceptikus galite vartoti nuo vėlyvojo brendimo, kai yra nusistovėjęs mėnesinis ciklas (vidutiniškai nuo 16-18 metų), iki menstruacijų pabaigos ir menopauzės pradžios. Nesant nusiskundimų ir reguliariai atliekant profilaktinę diagnostiką, moterims patariama daryti pertrauką nuo hormonų vartojimo tik esant būtinybei pastoti, nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Jei nėra kontraindikacijų, likusį laiką galima vartoti hormoninę kontracepciją.
Nepamirškite, kad ginekologas-endokrinologas turi atidžiai rinkti informaciją apie Jūsų organizmo būklę, kad efektyviai parinktų vaistą ir išvengtų bereikalingos rizikos.
Kokios yra hormoninės kontracepcijos rūšys?
Yra keletas hormoninės kontracepcijos tipų: skiriasi jų vartojimo būdas, reguliarumas, sudėtis ir hormonų dozė. Geriamieji kontraceptikai yra vieni populiariausių. Tai tabletės, kurios vartojamos kiekvieną dieną su pertrauka, priklausomai nuo konkretaus vaisto savybių. Tabletės yra dviejų tipų pagal sudėtį: mini tabletėse yra tik sintetinis progestogenas (jas gali vartoti maitinančios motinos), o kombinuotuose geriamuosiuose kontraceptikuose (SGK) yra sintetinių estrogenų ir vienos iš sintetinių progestogenų rūšių – priklausomai nuo indikacijų ir būklės.
Geriamieji kontraceptikai turi mažiausias hormonų dozes ir yra labai veiksmingi apsaugant nuo nepageidaujamo nėštumo. Vienintelis tablečių trūkumas yra būtinybė jas gerti kiekvieną dieną tuo pačiu metu. Jei ši sąlyga atrodo sudėtinga, verta rinktis mažiau priežiūros reikalaujantį metodą, nes pažeidžiant priėmimo taisykles padidėja nėštumo ir galimų komplikacijų rizika.
Kas gydoma hormoniniais kontraceptikais?
Hormoniniai kontraceptikai padeda stabilizuoti moters organizmo hormoninį foną, jie turi ne tik kontraceptinį, bet ir gydomąjį, tai yra nekontraceptinį, poveikį. Ginekologai ir endokrinologai mano, kad šiuolaikinės moterys kenčia nuo ekologinio ir socialinio reprodukcinio disonanso – kitaip tariant, dėl dramatiško skirtumo tarp to, kaip mes gyvename, ir kaip veikia mūsų senovinis biologinis mechanizmas.
Hormoniniai kontraceptikai gydo priešmenstruacinio sindromo simptomus ir netgi gali susidoroti su sunkesnės formos pasireiškimu – priešmenstruaciniu disforiniu sutrikimu. O dėl kombinuotų estrogeninių-gestageninių kontraceptikų endokrinologai koreguoja hiperandrogenizmą – vyriškų hormonų perteklių moters organizme.
Dėl hiperandrogenizmo moteris gali varginti kitos problemos: hirsutizmas (padidėjęs vyriškas plaukų augimas), spuogai (riebalinių liaukų uždegimas) ir daugelis alopecijos (plaukų slinkimo) atvejų.
Hormoniniai kontraceptikai gydo gausu kraujavimą bei menstruacinio ciklo sutrikimus: dažnio pasikeitimą, nereguliarumą, per stiprų ar per ilgą kraujavimą ir pan. Tokių nesėkmių priežastys ir būklės sunkumas gali būti skirtingas, tačiau hormoniniai kontraceptikai dažnai skiriami kaip kompleksinio gydymo dalis.
Jei nėra kontraindikacijų, galima rinktis spiralę. Ji kasdien į gimdos ertmę išskiria progestogeną, kuris efektyviai sukelia gimdos gleivinės pokyčius, dėl kurių koreguoja gausų menstruacinį kraujavimą. Rizika susirgti kiaušidžių vėžiu ir gimdos gleivinės vėžiu vartojant hormoninius kontraceptikus mažėja, nes kiaušidės susitraukia ir „ilsisi“, kaip ir nėštumo metu.
Kas neturėtų vartoti hormoninių kontraceptikų?
Kombinuotų kontraceptikų neturėtų vartoti nėščios moterys, nežindančios motinos anksčiau nei praėjus trims savaitėms po gimdymo ir krūtimi maitinančios moterys – anksčiau nei šeši mėnesiai po gimdymo, hipertenzija sergantys pacientai, sergantys tromboembolinėmis ligomis ar jų rizika, cukriniu diabetu sergantys pacientai. Vaistų derinimas su hormonine kontracepcija taip pat gali būti nepageidautinas, būtinai pasakykite gydytojui apie kitų vaistų vartojimą.
Ar hormoniniai kontraceptikai pavojingi?
Hormonai veikia ne tik reprodukcinę sistemą, bet ir visą organizmą: keičia kai kuriuos medžiagų apykaitos procesus. Todėl, atsižvelgiant į galimą šalutinį poveikį, yra kontraindikacijų vartoti hormonus. Nuo pirmosios ir antrosios didelių dozių hormoninių kontraceptikų kartos laikų buvo pasigirsta daugybė siaubo istorijų apie svorio padidėjimą, „plaukų augimą“, insultus, priklausomybę nuo cheminių medžiagų ir kitas liūdnas didelės koncentracijos hormonų vartojimo pasekmes. Naujų kartų produktuose hormonų koncentracija sumažinama dešimt kartų, o kitos medžiagos dažnai naudojamos nei anksčiau. Tai leidžia juos naudoti net ir nekontraceptiniais medicininiais tikslais.
Dažniausias hormoninės kontracepcijos šalutinis poveikis yra padidėjęs kraujo krešėjimas, dėl kurio gali kilti tromboembolinės ligos rizika. Rizika yra rūkančioms moterims ir moterims, kurių artimieji patyrė tromboembolinių komplikacijų. Kadangi rūkymas savaime padidina kraujo krešulių susidarymo riziką, dauguma gydytojų, rūkančių po trisdešimt penkerių metų, atsisako skirti hormoninių kontraceptikų.
Trombozės rizika paprastai yra didesnė pirmaisiais priėmimo metais ir pirmuosius šešis mėnesius po hormonų nutraukimo, todėl, priešingai populiariems įsitikinimams, nereikėtų daryti dažnų hormonų vartojimo pertraukų: jų vartoti nerekomenduojama. Mažiau nei metus ir grįžti prie jų anksčiau nei po metų pertraukos, kad nepakenktumėte savo sveikatai. Trombozės profilaktika, be metimo rūkyti, yra aktyvus gyvenimo būdas, pakankamas skysčių kiekis ir kasmetinis kraujo tyrimas homocisteinui ir koagulogramai.
Vartojant hormonus, neigiamą poveikį gali turėti ir kiti apsinuodijimai: alkoholio ir įvairių psichoaktyvių medžiagų, įskaitant marihuaną, psichodelinius preparatus ir amfetaminus, vartojimas gali išprovokuoti kraujospūdžio, širdies ir smegenų kraujagyslių sutrikimus. Jei vartodami hormoninę kontracepciją neketinate sumažinti toksinių medžiagų vartojimo, apie savo įpročius turėtumėte informuoti endokrinologą, kad išvengtumėte nereikalingos rizikos.
Rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu vartojant kontraceptikus padidėja, kai moteris serga žmogaus papilomos virusu, chlamidioze arba yra didelė rizika užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis – nepaiso barjerinės kontracepcijos su nereguliariais partneriais. Nėštumo hormonas progesteronas slopina organizmo imuninį atsaką, todėl į šią rizikos grupę patenkančios moterys gali vartoti hormoninius kontraceptikus, tačiau citologinį tyrimą reikia atlikti dažniau – jei nėra nusiskundimų kas pusmetį. Nėra įtikinamų įrodymų, kad šiuolaikiniai kontraceptikai didina riziką susirgti kepenų vėžiu, nors pirmosios kartos vaistai dėl didelių dozių turėjo blogos įtakos jos sveikatai.
Daugelis moterų bijo, kad vaistų vartojimas gali sukelti krūties vėžį. Daugumos tyrimų nepavyko nustatyti patikimo ryšio tarp hormoninių kontraceptikų vartojimo ir krūties vėžio atsiradimo. Statistika rodo, kad rizikos grupėje yra moterys, kurios sirgo krūties vėžiu, yra vėlyvos menopauzės, pagimdė po keturiasdešimties ar nėra pagimdžiusios. Pirmaisiais HA vartojimo metais ši rizika didėja, bet išnyksta juos vartojant.