Migrena – simptomai, priežastys ir gydymas

Migrena yra galvos skausmo rūšis, kuriai būdingas pasikartojantys intensyvūs priepuoliai. Be to, migreną lydi įvairių neurologinių, autonominių ir virškinimo trakto simptomų derinys. Remiantis statistika, ši liga užima 6 vietą tarp ligų, dėl kurios sumažėja gyvenimo kokybė.
Migrena dažniausiai diagnozuojama moterims. Liga prasideda 10-20 metų amžiaus. Didžiausias priepuolių skaičius pasiekiamas sulaukus 30-45 metų amžiaus.

Priežastys:

Tikslios migrenos simptomų priežastys vis dar nėra žinomos, bet dažniausiai migrena priskiriama žmogaus paveldimumui. Migrenos atsiradimui priskiriami provokuojantys veiksniai, tokie kaip:

• Emocinis stresas;
• Menstruacijos;
• Nemiga;
• Alkis;
• Orų permainos;
• Alkoholis.

Migrenos klasifikacijos:

• Be auros – paprasta ligos forma. Ją lydi pasikartojantis galvos skausmas;
• Su aura – smegenų simptomai, atsirandantys prieš pat galvos skausmą. Išskiriami šie migrenos su aura potipiai:

1. Su tipine aura – ji išreiškiama jautriais, regos, kalbos sutrikimais. Šios ligos formos trukmė – 1 valanda;
2. Su stiebo aura – jai būdingas galvos svaigimas, spengimas ausyse, sutrikusi sąmonė, dizartrija, dvejinimasis akyse, ataksija;
3. Hemipleginis – lydimas grįžtamo raumenų silpnumo ir simptomų, kurie būdingi paprastai migrenai;
4. Tinklainė – būdingas patamsėjimas akyse, mirgančios juostelės ar dėmės.

• Lėtinė – esant lėtinei migrenos formai, galvos skausmas pasireiškia kasdien arba beveik kasdien. Diagnozė nustatoma, jei ligos požymių yra ilgiau nei 2 savaites per mėnesį 3-4 mėnesius. Lėtinė migrena gali pasireikšti su aura arba be jos.

Migrenos etapai:

Migrenos priepuoliai vyksta keliais etapais:

• Galvos skausmo pranašai. Šie simptomai pasireiškia 50% pacientų, sergančių migrena. Patologiniai požymiai yra dirglumas, emocinis disbalansas, silpnumas, troškulys, patinimas, kaklo ir pakaušio raumenų įtampa. Šie simptomai gali pasireikšti kelias valandas ar dienas iki priepuolio.
• Migrenos aura. Tai neurologinių simptomų kompleksas, atsirandantis prieš pat migrenos priepuolį. Atsižvelgiant į tai, išskiriami pažeidimai, tokie kaip – regėjimas , judėjimas, kalbėjimas.

Migrenos simptomai:

Migrenos priepuoliui būdingas stiprus , dažnai vienpusis galvos skausmas. Vidutiniškai 2-4 kartai per mėnesį. Be to, migreną lydi šių pasireiškimų derinys:

• Pykinimas;
• Padidėjęs jautrumas garsams bei šviesai;
• Mieguistumas.

Migrenos diagnostika

Diagnozė nustatoma esant tipiniams nusiskundimams. Pirminės konsultacijos metu neurologas atlieka išsamius tyrimus. Tyrimo metu nustatomas galvos skausmo pasireiškimo laikas ir dažnis, simptomų trukmė, lydintys požymiai, paveldimos naštos buvimas. Be to, gydytojas turi patikslinti vaistus, kurie malšina skausmą. Svarstomi papildomi migrenos diagnozavimo metodai.
Migrenos priepuolis dažniausiai skiriasi nuo įtampos galvos skausmo. Skirtingai nuo migrenos, ji turi dvišalę lokalizaciją. Jis yra mažiau ryškus.

Migrenos gydymas

Pagrindinis migrenos priepuolių gydymo uždavinys – palengvinti ligos eigą, pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti lėtinių ligų riziką. Gydymą apima- nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (ibuprofenas, ketorolakas, diklofenakas, acetilsalicilo rūgštis, paracetamolis). Antiemetikai – skiriami esant sunkiai skrandžio ir žarnyno atonijai, kuri lydi migreną.

Vaistai nuo vėmimo stimuliuoja žarnyno motoriką, normalizuoja absorbciją. Triptanai – yra „auksinis standartas“ gydant migreną. Vaistai blokuoja skausmingų neuropeptidų išsiskyrimą.
Terapinę veiklą rekomenduojama pradėti kuo anksčiau. Patartina vaistą išgerti per pirmąsias 30 minučių nuo priepuolio pradžios. Terapiją individualiai parenka gydantis gydytojas.

Migrenos priepuolio galima išvengti ne tik vaistų pagalba. Kognityvinė elgesio terapija gali sumažinti streso lygį ir ištaisyti skausmą. Mokydamiesi pas gydytoją, pacientai gali išmokti psichologinio ir raumenų atpalaidavimo metodų. Kognityvinė-elgesio terapija skirta asmenims, turintiems emocinių-asmeninių, hipochondrinių sutrikimų požymių. Sunkiais atvejais būtina psichiatro priežiūra.

Teigiamai veikia apykaklės zonos masažas, akupunktūra, gydomoji mankšta, manualinė terapija. Nesant vaistų poveikio, parodomas įvairių instrumentinių metodų naudojimas. Tarp jų išskiriamas pakaušio, klajoklio ir supraorbitalinių nervų stimuliavimas.
Laiku apsilankius pas gydytoją ir parinkus tinkamą gydymą, gyvenimo prognozė yra palanki.

Po diagnozės nustatymo pacientai yra dinamiškai prižiūrimi gydytojo 4-12 mėnesių. Tolimesni vizitai vyksta kartą per 2-3 mėnesius, siekiant įvertinti pasirinktos terapijos teisingumą. Migrenos priepuolių reikia užkirsti kelią laiku. Tam rekomenduojama keisti gyvenimo būdą, vengti provokuojančių veiksnių, laikytis paskirtos terapijos.