Žalioji arbata: moksliniai faktai apie gėrimo naudą ir žalą

Visų rūšių arbata, išskyrus vaistažolių, gaminama iš kininės kamelijos krūmo lapų. Rūšis priklauso nuo lapų oksidacijos laipsnio – žalioji arbata nefermentuojama (arba šis procesas trunka ne ilgiau kaip dvi dienas), o juodoji apdirbama nuo dviejų savaičių iki mėnesio. Abi rūšys yra naudingos sveikatai, tačiau turi skirtingą kiekį vitaminų bei mineralų, ir turi skirtingas gydomąsias savybes. 2006 metais Amerikos medicinos asociacijos žurnalas paskelbė tyrimo rezultatus, patvirtinančius žaliosios arbatos gėrimo ir gyvenimo trukmės ilgėjimo ryšį. Mokslininkai apibendrino 11 metų duomenis apie 40 tūkstančių 40–79 metų japonų. Paaiškėjo, kad tarp tų eksperimento dalyvių, kurie per dieną išgerdavo penkis ir daugiau puodelių žaliosios arbatos, jų mirtingumas sumažėjo. Moterų – 23%, vyrų – 12%, nuo širdies ir kraujagyslių ligų – 31% moterų, 22% vyrų, nuo insulto – 42% moterų, 35% vyrų.

Kitas tyrimas, trukęs šešerius metus, parodė, kad sveikus gėrimus geriančių žmonių mirtingumas sumažėjo 76 % . Priežastis yra žaliosios arbatos komponentuose, kurie padeda išlaikyti sveikatą ir susidoroti su pavojingomis ligomis. Visų pirma, jos lapai turi priešuždegiminių savybių. Tradicinėje kinų ir indų medicinoje žalioji arbata naudojama karščiavimui mažinti, kraujavimui stabdyti, žaizdoms gydyti, širdies ir smegenų ligoms gydyti. Teigiamas poveikis atsiranda dėl didelio polifenolių kiekio – galingų natūralių antioksidantų. Į žaliosios arbatos sudėtį įeina ypatinga šios medžiagos rūšis – katechinai. Jie suriša ir pašalina laisvuosius radikalus, kurie pažeidžia ląsteles ir provokuoja ligas bei organizmo senėjimą, taip stabdo uždegiminius procesus. 230 ml arbatos puodelyje yra 20–45 % polifenolių, iš kurių 60–80 % yra katechinai. Be polifenolių, žaliojoje arbatoje yra:

• vitaminai: A ir C, B grupės vitaminai – palaiko plaukų, odos sveikatą, virškinimo, nervų ir kraujotakos sistemų veiklą, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, P – stiprina kraujagysles, F – palaiko burnos sveikatą, vitaminas K – padeda inkstams ir medžiagų apykaitai;
• mikroelementai: fluoras, kalcis (iki 5 mg 1 g arbatos lapelio), cinkas, kalis (iki 20 mg), varis, geležis, magnis (iki 2 mg);
• 20 rūšių aminorūgščių, įskaitant gama-aminosviesto rūgštį, kuri stimuliuoja smegenis, ir glutamo rūgštį, kuri yra būtina nervų sistemos atstatymui;
• alkaloidai: kofeinas ir L-teaninas, išlaikantis tonizuojantį kofeino poveikį, bet sušvelninantis jo poveikį, taip pat teobrominas, pasižymintis diuretikų poveikiu ir padedantis lieknėti.

Žaliosios arbatos nauda

Žalioji arbata turi daug naudos sveikatai: stimuliuoja smegenis, lėtina senėjimo procesus organizme, padeda normalizuoti svorį, mažina vėžio ir antrojo tipo diabeto tikimybę, kovoja su blogu burnos kvapu, stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą bei tinka psoriazei gydyti.

• Stimuliuoja smegenis. Žalioji arbata suaktyvina smegenų veiklą dėl kofeino, kuris padidina laimės hormono – dopamino – koncentraciją. Kartu jis sumažina adenozino – medžiagos, lėtinančios nervų sistemos reakcijas – gamybą. Tai veikia smegenų veiklą, atmintį, dėmesį ir nuotaiką. Be kofeino, arbatoje yra L-teanino – medžiagos, kuri padidina dopamino kiekį ir skatina smegenis gaminti alfa bangas. Tyrimai rodo, kad L-teanino ir kofeino derinys sustiprina smegenų stimuliaciją. Tačiau pats poveikis yra švelnesnis, stabilesnis ir ilgesnis nei nuo kavos.
• Žalioji arbata padeda sulėtinti senėjimą. 2011 metais amerikiečių mokslininkai atliko eksperimentą, siekdami nustatyti galimybę Alzheimerio ligą gydyti žaliosios arbatos ekstraktu. Rezultatai parodė, kad ekstraktas yra naudingas gydant demenciją, tačiau vaisto dozės žmonėms yra per didelės . 2014 metais vokiečių žurnalas „Psychopharmacology“ paskelbė tyrimą apie žaliosios arbatos poveikį pažinimo funkcijoms ir, svarbiausia, atminčiai. Mokslininkai padarė išvadą, kad žalioji arbata gali būti naudojama Alzheimerio ir Parkinsono sindromų gydymui, nes katechinai apsaugo neuronus nuo sunaikinimo. Tačiau ši teorija vis dar laukia patvirtinimo. Bioaktyvūs žaliosios arbatos komponentai gali sumažinti demencijos riziką.
• Pagreitina svorio metimą. Daugumoje svorio metimo papildų yra žaliosios arbatos, nes ji skatina medžiagų apykaitą. Taip atsitinka dėl kofeino, kuris padeda organizmui atsistatyti, kad gautų energiją iš riebalų. 12 savaičių trukmės eksperimento, kuriame dalyvavo 240 pacientų, rezultatai patvirtino, kad žalioji arbata pagreitina svorio metimą. Tai padeda 11–12% pagerinti fizinę formą ir atsikratyti pilvo riebalų. Tačiau praktiškai daug kas priklauso nuo individualių organizmo savybių. Pačiame gėrime be pieno ir cukraus yra 2,4 kcal.
• Žalioji arbata sumažina vėžio riziką. Nacionalinio vėžio instituto (JAV) ekspertai pažymėjo, kad polifenoliai gali kovoti su netipinėmis ląstelėmis ir sumažinti ultravioletinės spinduliuotės žalą. Antioksidantai padeda sulėtinti ląstelių oksidaciją, o tai sumažina ligų, įskaitant vėžį, riziką. Žalioji arbata nelaikoma vaistu nuo vėžio, tačiau tyrimai rodo teigiamą gėrimo poveikį vėžio prevencijai.
• Pašalina blogą burnos kvapą. Tyrimai rodo, kad katechinai slopina burnos ertmei būdingų streptokokinių bakterijų susidarymą ir augimą. Jie provokuoja karieso ir dantų ėduonies vystymąsi. Nėra įrodymų, kad žalioji arbata gali sustabdyti dantų ėduonį, tačiau gėrimas palaiko burnos sveikatą ir neutralizuoja blogą burnos kvapą.
• Žalioji arbata sumažina antro tipo diabeto riziką. Žalioji arbata padeda stabilizuoti insulino gamybą ir subalansuoti cukraus kiekį kraujyje. Japonijos mokslininkai nustatė, kad arbatos mėgėjai turi 42% mažesnę riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu nei tie, kurie arbatos negeria arba geria ją retai. Eksperimentas, kuriame dalyvavo 286 tūkstančiai žmonių, patvirtino, kad reguliarus žaliosios arbatos vartojimas sumažina diabeto riziką 18 proc.
• Žalioji arbata naudinga širdies ir kraujagyslių sistemai. Problemos su kraujagyslėmis ir širdimi, be kita ko, kyla dėl „blogojo“ cholesterolio dalelių oksidacijos, dėl kurios susidaro aterosklerozinės plokštelės ir vazokonstrikcija. Žalioji arbata dėl didelio antioksidantų kiekio mažina oksidaciją. Dr. Yoshihiro Kokubo, insulto tyrimo vadovas, straipsnio įžangoje pažymėjo, kad kasdienis žaliosios arbatos gėrimas sumažina ligos tikimybę. Tarp geriančių žaliąją arbatą rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis sumažėja 31 proc.
• Žalioji arbata yra naudinga psoriazei. 2007 m. gydytojai patvirtino galimybę naudoti žaliąją arbatą gydant odos ligas, tokias kaip pleiskanos ir psoriazė. Tyrimai su gyvūnais parodė, kad uždegusios ir pleiskanojančios odos vietos gali atsinaujinti veikiant žaliajai arbatai.

Kaip išsirinkti ir paruošti žalią arbatą?

Geriau rinktis žinomų gamintojų arbatas, nes nekokybiškame gaminyje gali būti priemaišų – nuo dulkių ir žolelių iki kenksmingų medžiagų. Tai ypač liečia aromatizuotas arbatas, turite atidžiai patikrinti sudėtį ir įsitikinti, kad visi komponentai yra natūralūs. Sveikiausia arbata yra birių lapų arbata. Ji kainuoja mažiau nei supakuotas, o kokybė yra daug pranašesnė už ją. Gerą arbatą galite atpažinti pagal atspalvį – lapų spalva turi būti vienoda, o ji gali skirtis nuo sidabrinės iki tamsiai žalios. Verdantis vanduo kenkia katechinams, todėl minimali arbatos virimo temperatūra – 61-70 laipsnių, maksimali – 90. Geriausia naudoti minkštą šaltinio vandenį arba šaldytą verdantį vandenį. Per ilgas virimas sumažina naudingąsias gėrimo savybes ir sugadina skonį.

Prieš verdant arbatą reikia užpilti verdančiu vandeniu ir nupilti vandenį, kad arbatos lapeliai išsivalytų, atsiskleistų kvapas ir skonis, suaktyvėtų naudingosios medžiagos. Daugelis pataria gerti žaliąją arbatą su citrina ir be pieno – šiame derinyje vitaminas C padeda organizmui pasisavinti katechinus. Tačiau mitybos specialistai mano, kad tai prieštaringa rekomendacija, nes vitaminas C sunaikinamas esant 40 laipsnių temperatūrai. Mažas kokybiškos arbatos porcijas galima virti iki trijų kartų, kol gėrimas išlaiko savo skonį. Jei į didelį arbatinuką kelis kartus pilsite verdančio vandens, arbata praras naudingąsias savybes. Arbatos lapelius geriau laikyti keraminiame arba stikliniame sandariame inde.
Žaliosios arbatos negalima gerti per karštos arba nevalgius, kitaip ji dirgins skrandžio gleivinę.

Žaliosios arbatos šalutinis poveikis ir rizika

1. Padidėjęs jautrumas kofeinui ar didelėms arbatos dozėms gali sukelti nemigą, padidėjusį nerimą, pykinimą ir virškinimo sutrikimus.
2. Antikoaguliantų – kraujo skiediklių (pvz., varfarino) – vartojimas gali būti žaliosios arbatos vartojimo kontraindikacija. Gėrime yra vitamino K, kuris mažina vaisto poveikį.
3. Kitų stimuliatorių, tokių kaip kava, energetiniai gėrimai ar alkoholis, vartojimas padidina kraujospūdį ir sukelia daugiau streso širdžiai bei inkstams.
4. Derinimas su vaistais, kitomis žolelėmis ar maisto papildais gali sukelti šalutinį poveikį.
5. Trūkstant geležies, arbatą geriau gerti ne anksčiau kaip po 30 minučių po valgio, kad būtų galima pasisavinti maisto mikroelementus.
6. Žalioji arbata gali būti kenksminga nėščioms ir žindančioms moterims, žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį, nerimo sutrikimų, inkstų, skrandžio ir kepenų problemų.