Naujienos

Juodieji ryžiai – maistas ne tik kinams

juodieji ryziai

Juodieji ryžiai – dažno lietuvio ausiai dar egzotiškai skambantis pavadinimas, tačiau šį produktą jau galima rasti ne tik specializuotose prekybos vietose, bet ir didesnėje maisto prekių parduotuvėje. Kaip supratote, tai – tie patys ryžiai, nuo savo „kolegų“ besiskiriantys ne tik spalva ar skoniu, bet ir maistine verte. Tikimės, jog nebijosite atverti savo virtuvės durų (ir, svarbiausia, skrandžių) egzotikai ir juodieji ryžiai taps neatsiejama jūsų raciono dalimi.

Truputis ryžių istorijos

Ryžiai – kultūra, kilusi iš Pietryčių Azijos, kurioje šie išlaiko savo pozicijas ir  išlieka pačiu svarbiausiu maistiniu augalu. Į Europą šis produktas atkeliavo tik Viduramžiais ir ilgai buvo sunkiai prieinama egzotika, naudota tik gydomaisiais tikslais. Ryžių išskirtinumas prasideda jau pačioje auginimo stadijoje. Tai – vienintelė kultūra, auganti užlietuose laukuose, o derlių atnešanti net iki 3 kartų per metus.

Juodieji ryžiai – lipnioji ryžių rūšis, itin vertinta jau senovėje. Ne veltui šie vadinti uždraustaisiais ar net imperatoriškaisiais ryžiais. Pasak legendos, dėl itin didelės maistinės vertės ši kultūra buvo prieinama tik imperatoriams. Gerai, jog šiandien situacija kardinaliai pasikeitė ir įvertinti šio produkto skonį bei naudą galime kiekvienas iš mūsų.

Juodieji maistingumu lenkia baltuosius

Ryžiai – ne tik maistingas, bet ir skanus produktas, tad kaip garnyras ar kitų patiekalų sudedamoji dalis dažnai atiduria ant mūsų stalo. Juodieji ryžiai, palyginti su baltaisiais ar net rudaisiais, savo gentainiams gerokai „nušluosto nosį“. 100 gramų baltųjų ryžių yra 6,3 gramo baltymų, o sergantiesiems diabetu šie, dėl aukšto glikemijos indekso, yra tabu. Tokiame pat kiekyje juodųjų ryžių randame net 9,1 gramo baltymų, o minėtas glikemijos indeksas kur kas mažesnis.

Žinome, jog rudieji ryžiai sveikesni už baltuosius, tačiau juodieji šiuos pranoksta ir šiuos. Antioksidantų kiekis juose yra kur kas didesnis. Antocianinas – vienas iš antioksidantų, randamas mėlynėse bei gervuogėse. Pastarojo yra ir juoduosiuose ryžiuose (ir netgi daugiau bei minėtose uogose!). Teigiama, jog tai – efektyvus apsauginis skydas prieš onkologines, lėtines širdies bei kitas ligas.

Kiti iš sveikatai naudingų antioksidantų – gama-tokotrienolis bei gama-oryzanolis. Atlikti moksliniai tyrimai liudija, jog šios grupės antioksidantai efektyviai mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, taip sumažindami širdies ligų tikimybę. Išoriniame juodųjų ryžių sluoksnyje taip pat yra daug mineralų, skaidulų ir vitaminų.

Juodieji ryžiai kulinarijoje

Įsidėję juodųjų ryžių į burną, pajusite švelnų, malonų riešutų poskonį. Jei nežinotumėte, ką valgote, vargu ar galėtumėte pasakyti, jog tai – ryžiai. Juodieji ryžiai išvirę pakeičia spalvą ir tampa violetiniai (šią savybę lemia jau minėtas antocianino antioksidantas).

Juodieji ryžiai verda kur kas ilgiau nei baltieji: tai užtrunka maždaug pusę valandos. Norint šį procesą sutrumpinti, turėtumėte perplauti ryžius ir, užpylus vandeniu, laikyti juos 9–12 valandų. Kaip ir verdant kitas ryžių rūšis, derėtų išlaikyti tinkamas proporcijas. Vienai daliai juodųjų ryžių reikia dviejų dalių vandens. Verdama ant silpnos ugnies, stebint, kol ryžiai sugers visą vandenį. Galimos ir kitos proporcijos: viena dalis juodųjų ryžių, 4 dalys vandens. Tokiu atveju ryžiai verdami kaip makaronai, laukiant, kol bus pasiektas norimas kietumas.

Juoduosius ryžius vartokite ne tik kaip garnyrą. Jie tinkami košių, salotų, pudingų, makaronų, pyragui bei kitų patiekalų gaminiui.