Emocinis valgymas: nuotaikos ir streso įtaka persivalgymui

Emocinis valgymas – tai polinkis valgyti reaguojant į neigiamas emocijas, pavyzdžiui, stresą, nerimą, liūdesį ar nuobodulį. Retkarčiais juo užsiima daugelis žmonių. Tačiau emocinis valgymas gali tapti problemiškas, kai tampa įpročiu, trukdančiu kontroliuoti svorį ir neigiamai veikiančiu bendrą sveikatą. Šiame straipsnyje nagrinėsime nuotaikos bei streso įtaką persivalgymui ir aptarsime, kas gali padėti įveikti emocinį valgymą.

Neigiamų emocijų valdymas

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės įsitraukia į emocinį valgymą, yra neigiamų emocijų valdymas. Pavyzdžiui, kai patiriame stresą ar nerimą, valgymas gali suteikti laikiną palengvėjimą ir atitraukti dėmesį nuo rūpesčių. Panašiai valgymas, kai esame liūdni ar nuobodžiaujame, gali suteikti paguodos ir malonumo jausmą. Tačiau šie jausmai dažnai būna trumpalaikiai, o laikui bėgant emocinis valgymas gali lemti svorio augimą ir su tuo susijusias sveikatos problemas.

Stresas yra vienas iš dažniausių emocinį valgymą sukeliančių veiksnių. Jo metu organizmas išskiria kortizolį – hormoną, kuris gali didinti apetitą ir skatinti riebalų kaupimąsi. Be to, jaučiant stresą, dažniau norisi kaloringo, paguodos maisto (angl. comfort food), kuris gali laikinai palengvinti stresą, tačiau ilgainiui skatina svorio augimą.

Psichiatrų vaidmuo gydant emocinį valgymą

Psichiatrai ir psichoterapeutai specializuojasi gydyti įvairias psichikos sveikatos būkles, įskaitant valgymo sutrikimus, todėl gali atlikti svarbų gydant emocinį valgymą. Jie gali padėti nustatyti pagrindines emocinio valgymo priežastis ir sukurti strategijas, kaip sveikai susidoroti su neigiamomis emocijomis. Tam gali būti taikomos įvairios terapijos, įskaitant kognityvinę elgesio terapiją, kuri leidžia nustatyti ir pakeisti neigiamus mąstymo modelius, skatinančius emocinį valgymą.

Taip pat psichiatras-psichoterapeutas gali padėti išsiugdyti sveikesnius mitybos įpročius ir spręsti bet kokias pagrindines psichikos sveikatos problemas, galimai prisidedančias prie emocinio valgymo. Pavyzdžiui, depresija ar nerimu sergantys asmenys gali būti labiau linkę į emocinį valgymą. Taigi, šių ligų gydymas gali padėti suvaldyti jų simptomus ir sumažinti emocinio valgymo elgesį.

Kaip sau padėti patiriant emocinį valgymą?

Yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad padėtumėte sau suvaldyti emocinį valgymą. Visų pirma, atkreipkite dėmesį į tai, kada ir kodėl esate linkę griebtis maisto dėl emocinių priežasčių. Tai gali padėti nustatyti dirgiklius ir įpročius bei sukurti planą, kaip juos suvaldyti.

Pasistenkite išbandyti įvairius būdus, kaip susidoroti su neigiamomis emocijomis. Pavyzdžiui, tai gali būti mankšta, meditacija, gilus kvėpavimas ar kūrybinės veiklos, tokios kaip rašymas, piešimas. Taip pat atkreipkite dėmesį į savo jausmus bei emocijas, jų nevertindami. Tokiu būdu galite geriau suvokti savo emocinę būseną ir išvengti greitos pagalbos maistu.