Naujienos

Vitaminas P – ne tik vitamino C, bet ir mūsų draugas

Ar kada nors, laukiant vaistinės eilėje prie kasų, yra tekę išgirsti, jog kažkas iš klientų būtų paprašęs vitamino P? Nenustebtume, jog atsakymas būtų neigiamas. Ir ne dėl to, jog vitaminas P organizmui nėra būtinas. Minėtas vitaminas neretai vadinamas bioflavonoidu ir iš tiesų yra nevisai…vitaminas. Tai – ne „gryna“ medžiaga, tačiau  biologiškai aktyvių komponentų (rutino, hesperino, hesperidino, kvercetino, kvercetrino, eriodiktiolo) junginys, supaprastintai vadinamas tiesiog vitaminu P.

Vitaminas P arba bioflavonoidai  pirmą kartą paminėti 1930 m. kaip augalų pigmentinė medžiaga, didinanti pastarųjų atsparumą prieš neigiamus išorinės aplinkos veiksnius – ultravioletinius saulės spindulius, temperatūros pokyčius, drėgmę bei vėją. Vėliau atlikti tyrimai įrodė, jog pastarasis vaidina reikšmingą vaidmenį ir įvairių žmogaus organizmo gyvybinių procesų veikime.

Pasidomėkime, kokią praktinę naudą vitaminas P turi mūsų sveikatai bei savijautai?

  • didinamas venų elastingumas, mažinamas jų trapumas, gerinamas kraujo apytakos procesas (puiki prevencinė priemonė asmenims, patenkantiems į rizikos grupę, kuriai gresia venų varikozė);
  • organizmas tampa atsparesnis deguonies trūkumui bei radiacijos pavojui;
  • bioflavonoidai priskiriami prie medžiagų, apsaugančių organizmą nuo infekcinio bei virusinio pavojaus (padeda kenčiantiems nuo nuolat pasikartojančio herpe viruso, sergant šlapimo takų infekcinėmis ligomis);
  • prisideda prie cholesterolio kiekio kraujyje reguliavimo bei aterosklezorės atsiradimo pavojaus mažinimo;
  • pasižymi antiuždegiminiu ir skausmą malšinančiu poveikiu (rekomenduojamas sportininkams bei asmenims, kenčiantiems nuo nugaros bei galūnių skausmų);
  • rekomenduojamas asmenims, norintiems išsaugoti gerą regėjimą: užkertamas kelias kataraktos bei geltonos dėmės degeneracijos vystymuisi, mažinamas akispūdis (aktualu tais atvejais, kai diagnozuota glaukoma ar realus šios ligos atsiradimo pavojus);
  • mažina tarpląstelinio skyčio kaupimąsi audiniuose;
  • rekomenduojamas moterims, kurias vargina nuolatinės skausmingos mėnesinės (dismenorėja) bei išgyvenančioms menopauzės periodą;
  • naudingas sergantiems cukriniu diabetu;
  • įrodytas teigiamas poveikis kovoje su astma.

Kaip organizmas signalizuoja apie vitamino P poreikį?

Norint sužinoti, ar organizmui aktualus vitaminas P, tereikia atidžiai įsiklausyti į pastarojo siunčiamus signalus. Reiktų sunerimti, jei:

  • dažnai mėlsta oda;
  • lyg iš „giedro dangaus“ (tai yra nesant jokio fizinės priežasties) ant kūno atsiranda mėlynės (aišku, šis požymis, galintis įspėti ir apie kur kas sudėtingesnes ligas, turėtų paskatinti nedelsiant kreiptis į medikus išsamesniems tyrimams);
  • padidėja kraujagyslių kraujosrūvos;
  • atsiranda galūnių skausmai;
  • vargina silpnumas, nuovargio jausmas.

Kaip galime padidinti vitamino P atsargas organizme?

Bene pagrindinė problema, kalbant apie vitaminą P – faktas, jog pastarojo mūsų kūnas nėra pajėgus pasigaminti natūraliai. Gera žinia, jog tai padaryti visiškai nesunku – tereikia nenusižengti sveikos mitybos taisyklėms: į kasdienį racioną būtina įtraukti pakankamą kiekį vaisių ir daržovių. Visgi jei organizmas siunčia anksčiau minėtus signalus, turėtume susirūpinti, jog bioflavonoidų gauname per mažai ir ieškoti būtų, kaip šių kiekį padidinti.

Vitaminas P randamas:

  • citrusiniuose vaisiuose;
  • spanguolėse;
  • salotose;
  • obuoliuose;
  • erškėtrožėse;
  • bruknėse;
  • aronijose;
  • vyšniose;
  • žaliojoje arbatoje;
  • paprikose;
  • svogūnuose;
  • česnakuose;
  • vynuogėse.

Ne sutapimas, jog minėtuose bioflavonoidų šaltiniuose yra ir vitamino C. Vitaminas C ir vitaminas P – neišskiriamas duetas, jungiamas glaudžios tarpusavio priklausomybės: vienas vitaminas pagerina kito įsisavinimą, stiprina bei ilgina jų teigiamą poveikį organizmui. Į tai svarbu atsižvelgti  ir tada, jei bioflavonoido atsargas nuspręsite padidinti vartodami atitinkamus maisto papildus (vitaminus C ir P gerkite kartu).

Įprastomis sąlygomis žmogaus organizmui pakanka 500 mg per parą (perdozavimas gali sukelti viduriavimą), tuo tarpu menopauzės laikotarpiu pastarojo poreikis išauga iki 1000-1500 mg.

error: Content is protected !!