Naujienos

Sveika mityba: principai ir taisyklės, kuriuos visi žinome, tik galbūt pamiršome

Sveikos gyvensenos  tema šiandieninėje visuomenėje yra “ant bangos”. Puiku, jog cigaretė vis dažniau keičiama į bėgimo batelius, o greitas maistas – į salotų porciją. Tačiau kyla realus pavojus pasiklysti tarp žiniasklaidos kanalų skleidžiamos informacijos. Štai įsijungę televizijos pokalbių šou išvystame žmogų, kuris, pakeistų mitybos įpročių dėka, ne tik neatpažįstamai transformavo savo kūną, bet ir atrado psichologinę pusiausvyrą. Susivilioti pastarojo siūloma sensacinga dieta lengva, tačiau ar žinome, kas slepiasi už tų žaibiškai tirpstančių kilogramų? Pamirštama elementari tiesa, jog sveika mityba nėra “dviračio išradinėjimas”, tai – adekvati reakcija  į prigimtinius organizmo poreikius.

Sveikos mitybos reikšmė žmogui

Frazė “esi tas, ką valgai” girdėta daugeliui. Galimos įvairios šio išsireiškimo interpretacijos, tačiau giliai kapstytis nereikia – esmė glūdi paviršiuje. Nuo mūsų kasdienio raciono priklauso gyvybinių sistemų funkcionavimo kokybė, fizinė savijauta, išvaizda bei emocinė būklė. Sveika mityba neretai tapatinama su dieta – tam tikrų produktų ar jų grupės atsisakymas, siekiant atsikratyti nepageidaujamų kilogramų ar esant tam tikram sveikatos negalavimui. Sveika mityba – tai organizmo aprūpinimas visomis jam reikalingomis medžiagomis, norint džiaugtis ne tik tenkinančia momentine gyvenimo kokybe, bet ir turėti garantiją, jog sveikatos bei energijos nepritrūks ir ateityje.

Pagrindiniai principai, praverčiantys formuojant pilnavertį racioną

Pradėjus nuodugniau domėtis sveikos mitybos tema, galva ima suktis nuo informacijos gausos. Norint apsisaugoti nuo pavojaus pasukti neteisingu keliu sudarant racioną, rekomenduojama ne ieškoti inovacijų, bet remtis nuo seno žinomais sveikos mitybos principais.

Saikas.

Saikingumas būtinas visose srityse, mityba – ne išimtis. Sveikatai pakenkti gali net ir pats naudingiausias produktas, jei šio vartojimas prasilenkia su sveiku protu.

Įvairovė.

Remiantis dietologų rekomendacijomis, per dieną žmogus su vartojamu maistu turėti gauti 40 maisto medžiagų. Atrodo daug, tačiau vartodami tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės produktus šį poreikį nesunkiai patenkiname. Tai – rimtas faktas, turėsiantis priversti susimąstyti vegetarus, veganus ir visus kitus, kardinaliai atsiribojančius nuo mėsos bei kitų gyvūninės kilmės produktų.

Balansas.

Sveika mityba neatsiejama nuo balanso būtinybės: angliavandenių, riebalų, baltymų, vitaminų bei mineralų kiekis dienos racione privalo būti parenkamas atsižvelgiant į amžių, lytį, darbo pobūdį, aktyvumą. Tad bandydami “nusirašyti” nuo dietologo draugui ar kaimynui paruošto mitybos plano, tik rizikuojate sau pakenkti.

Sveika mityba: valgau pagal taisykles

Tiek sudarant dienos meniu, tiek apsipirkinėjant pagrindinės sveikos mitybos taisyklės gali tapti gelbėjimosi ratu.

Tavo lėkštė turi būti kuo įvairesnė. Šią taisyklę privalu skiepyti dar vaikystėje, kol vaikas nepradėjo raukytis pamatęs porciją salotų ar jautienos kepsnį. Produktų įvairovė suteikia didesnę tikimybę, jog visos organizmui būtinos medžiagos bus pasisavintos natūraliai su gaunamu maistu.

Būtina išlaikyti normalų kūno svorį. Lieknos kūno formos – ne tik paviršutiniškai mąstančiųjų siekiamybė. Nuo rekomenduojamo kūno masės indekso (KMI) nukrypti nederėtų: per mažas svoris įspėja aie organizmo išsekimą, galimą mažakraujystę, o viršsvoris grasina infarktu, insultu, cukriniu diabetu ir kitais sveikatos sutrikimais.

Reikėtų skrupulingai sekti suvartojamų riebalų kiekį. Sotieji riebalai, kuriais pripildyti kiaušiniai, riebi mėsa, sūris, sviestas, riebi grietinėlė bei grietinėlė ir kiti produktai – pagrindinis cholesterolio gamybos šaltinis. Norint neperžengti rekomenduojamos cholesterolio kiekio ribos kraujyje, derėtų riboti riebaus maisto kiekį, vartoti polinesočiąsias riebiąsias rūgštis, skaidulines medžiagas, kuo įvairesnius maisto produktus, neviršyti rekomenduojamos paros kalorijų normos.

Vaisiai, uogos, daržovės ir grūdinės kultūros – turėtų būti Jūsų favoritas. Minėtuose produktuose gausu angliavandenių, kuriuose ir slypi kasdienės energijos užtaisas.

Esate priklausomas nuo saldumynų? Kovokite su šiuo potraukiu! Suvartojamo cukraus kiekis atsispindi ne tik vis didėjančiu “gelbėjimosi ratu” aplink juosmenį: “baltosios mirties” dėka mažėja gerojo cholesterolio bei kai kurių vitaminų (ypač B grupės) kiekis organizme.

Druska turėtų tapti vis retesniu svečiu Jūsų virtuvėje. Norėdami paįvairinti gaminamų patiekalų skonį, ieškokite kitų prieskonių nei taip lietuvių, deja, mėgiama druska: ši yra vienas pagrindinių veiksnių, skatinančių padidėjusio kraujospūdžio atsiradimą, tad su sveika mityba gerokai prasilenkia.

Alkoholis – vienas žalingiausių įpročių, su kuriuo privalu kovoti. Iš pažiūros nekaltas pomėgis gresia liūdnomis pastangomis: pradedant sutrikusia mąstymo funkcija, žala kepenims, kasai bei širdžiai ir baigiant naujagimių apsigimimo grėsme.

Šalia savęs visada turėkite stiklinę gryno vandens.  Faktas, jog be vandens išgyventi galėtume vos kelias paras, kalba pats už save – tyras vanduo organizmui būtinas gyvybiškai. Vanduo atskingas už optimalios kūno temperatūros palaikymą, jis, pašalindamas nereikalingas medžiagas, dalyvauja virškinimo procese. Šio negaunant pakankamai, sutrinka įvairių organizmo funkcijų veikimas, atsiranda rizika apsinuodyti medžiagų apykaitos produktais. Esama daug teorijų, kalbančių apie būtino suvartoti vandens kiekį (natūralus organizmo poreikis, ūgio/svorio santykis ir kita), tačiau rekomenduojama nenukrypti nuo 2,5 litrų normos per parą.

Sveika mityba – tai subalansuotas, įvairus, organizmo poreikius tenkinantis maistas, garantuojantis teigiamą fizinę bei emocinę sveikatą, patrauklią išvaizdą, energingumą bei atsparumą ligoms.

error: Content is protected !!