Naujienos

Maistinės skaidulos – sveikatos bei geros savijautos pagalbininkas

Informacija apie sveikos mitybos naudą bei principus šiuolaikinį žmogų pasiekia įvairiais kanalais – pradedant mokykliniu suolu ir baigiant socialiniuose tinkluose afišuojamomis nuorodomis į straipsnius atitinkama tematika.  Atrodytų, reikėtų džiaugtis, jog maisto, dedamo į burną, atžvilgiu, daromės sąmoningesni, tačiau statistiniai tyrimai byloja ką kitą: analizuojant žmogaus dienos racioną, peršasi išvada, jog nepasiekiame įvairių rodiklių, iš kurių vienas – per parą su maistu gaunamų skaidulinių medžiagų kiekis. Ar žinote, kokią reikšmę žmogaus organizmui turi šios maistinės skaidulos bei kokius produktus turime dėtis į savo lėkštę, norėdami pasiekti rekomenduojamą šios medžiagos paros normą?

Skaidulinės medžiagos – augaliniuose produktuose randami angliavandeniai, už kurių virškinimą atsakinga storosios žarnos mikroflora. Vienas iš faktorių, įtakojančių per parą būtinų gauti skaidulinių medžiagų kiekį – žmogaus amžius: jaunesniems, norintiems palaikyti gerą savijautą, pasiekti grožio bei sveikatos balansą, pakanka 25-45 gramų, sulaukus 40 ir daugiau metų, šį kiekį rekomenduojama didinti.

Maistinės skaidulos randamos lengvai prieinamuose bei kasdien vartojamuose (klausimas, ar šių vartojame pakankamai) produktuose:

  • vandenyje tirpios (atliekančios cheminio pobūdžio organizmo valymą – mažinančios cholesterolio kiekį kraujyje) – vaisiuose, daržovėse bei uogose.
  • vandenyje netirpios (atliekančios fizinę organizmo šveitimo funkciją) – rupioje duonoje bei kituose pilno grūdo produktuose, riešutuose, sėklose, kviečių, avižų ir miežių sėlenose.

Kai kurie produktai, pavyzdžiui visų mėgiamas obuolys, atlieka funkciją 2in1: iš žievės gaunamos netirpios skaidulos, o minkštimo – tirpiosios.

Maistinės skaidulos, kaip ir kitos maisto medžiagos, suteikia organizmui energijos (1 grame skaidulų yra 2 kcal), tačiau tai toli gražu nėra pagrindinė pastarųjų funkcija. Žemiau pateikiamas visas sąrašas privalumų, kuriuos suteikia maistinių skaidulų vartojimas.

  • menopauzės sulaukusioms moterims skaidulos rekomenduojamos kaip viena iš krūties vėžio prevencijos priemonių;
  • diabetu sergantys asmenys turėtų susirūpinti, jei jų per parą suvartojamų maistinių skaidulų kiekis yra per mažas, kadangi šios efektyviai mažina insulino lygį bei gliukozės kiekį kraujyje;
  • asmenims, patenkantiems į širdies ligų rizikos grupę, maistinės skaidulos rekomenduojamos dėl cholesterolio bei trigliceridų (vieni iš lipidų) mažinimo poveikio;
  • norintieji sulieknėti į maistines skaidulas žiūri kaip į vieną iš efektyviausių pagalbinių priemonių. Jei produktas turi daugiau skaidulų, jame esančių kalorijų kiekis, lyginant su kitu produktu, turinčiu mažiau skaidulų, bus mažesnis. Valgydami skaidulinių medžiagų gausius produktus, tam tikra prasme apgauname organizmą ir “užmušame” alkį su mažesniu maisto kiekiu – esame priversti kramtyti ilgiau, tad greičiau pajuntame sotumą. Negana to, skaidulų virškinimas užtrunka ilgiau.
  • storosios žarnos vėžys, skambiai vadinamas 21-oji amžiaus “rykšte”, įsitvirtina tarp populiariausių onkologinių susirgimų formų. Pagrindinės šios ligos priežastys – ydinga mityba bei netinkamas gyvenimo būdas. Maistinės skaidulos užkerta kelią vidurių užkietėjimui, skatina žarnyno judesius, sumažina cholesterolio kiekį bei slopina tam tikrų medžiagų (butiratų), skatinančių vėžinių ląstelių aktyvumą, formavimąsi. Dėl šių priežasčių skaidulos įvardijamos kaip viena iš prevencinių priemonių, galinčių sumažinti storosios žarnos vėžio atsiradimo tikimybę.

Maistinių skaidulų nauda žmogaus sveikatai bei gerai savijauta akivaizdi ir, atrodo, ranka pasiekiama. Tačiau šiuolaikinio gyvenimo ypatybės lemia, jog reikiamo skaidulų kiekiu su kasdien valgomu maistu dažnai negauname ar organizmo poreikis šių medžiagų atžvilgiu yra didesnis. Dėl laiko trūkumo valgome nereguliariai ar pasiduodame greito maisto pagundoms. Prekyboje dažniausiai siūlomi perdirbti ir “nuskaidulinti” produktai – šie ne tik greičiau paruošiami, bet ir patrauklesni pirkėjo akiai, tačiau sveikatai, deja, naudos atneša mažai. Esame tikri mėsaėdžiai: dėl šio pomėgio organizmas nuodijamas padidėjusiu cholestroliu bei perpildomas baltymais, atnešančiais ne tik naudą, bet ir apsunkinančiais viršinimo sistemą. Reguliariai vartojamas maisto skaidulos minėtas problemas padeda suvaldyti.

Asmenys, patenkantys į rizikos grupes, kurioms skaidulos būtinos sveikatos problemų gydymui bei prevencijai ar tiesiog suvokiantys, jog šių medžiagų kiekis su kasdien gaunamu maistu yra per mažas, turėtų tam skirti ypatingą dėmesį. O reikia visiškai nedaug pastangų. Puiki pradžia – susiformuokite įprotį į kas rytą valgomą košę įmesti saujelę uogų ar pjaustytų vaisių ir užberti šaukštelį sėlenų. Sėlenomis, sėklomis ar sėlenomis galima praturtinti ir salotas, jogurtą ar šiandien taip populiarų “smūtį”.

error: Content is protected !!