Naujienos

Kalorijos – nekenčiamos, tačiau gyvybiškai būtinos

Tai jos kaltos, jog į savo jaunystės laikų suknelę žiūri su nostalgija – apie tilpimą į pastarąją tegali pasvajoti! Dėl pastarųjų turi atsisakyti savo mėgstamų šokoladinių saldainių, o po 18 valandos vakaro ant šaldytuvo durų tenka kabinti spyną…Blogiausia, kad ir ką bedarytum, žiūrėdama į veidrodį gadiniesi nuotaiką! Kalorijos – tema, iki skausmo aktuali  visiems, kurie bando pakreipti svarstyklių rodyklę į vieną ar kitą pusę arba dėl sveikatos sumetimų yra priversti atidžiai “narstyti” kiekvieną į burną patenkantį kąsnį.

Kas tai yra?

Kilokalorija (sutrumpintai žymima kcal) – vienetas, kuriuo matuojama energijos apykaita. Paprastai tariant, kiek kalorijų yra tam tikrame produkte, tiek energijos vienetų gauna organizmas pastarąjį suvalgius. Kalorijos pasisavinamos iš baltymų, angliavandenių, riebalų ir alkoholio, tuo tarpu vandenyje, vitaminuose, mineraluose bei ląstelienoje šių nėra.

Ar kalorijos mums reikalingos ir kodėl?

Šias “nelabasias” keiksnoja kiekvienas, bandantis sulieknėti, tačiau iš tiesų be kalorijų mes negalėtume išgyventi. Kiekvienam organizmo viduje vykstančiam procesui ar žmogaus atliekam veiksmui yra būtina energija, kurią mes gauname su maistu. Apskaičiuota, jog medžiagų apykaitos vyksmui yra reikalinga viena kalorija vienam žmogaus masės kilogramui per valandą. Papildomas kalorijų poreikis išauga atliekant fizinio ar protinio pobūdžio darbą. Vadinasi, kalorijos – tikrai ne mūsų priešas, tereikia atrasti bendrą kalbą su pastarosiomis, priešingu atveju gresia organizmo išsekimas arba antsvorio atsiradimas.

Koks rekomenduojamas kalorijų kiekis, norint atsikratyti nepageidaujamų kilogramų?

Kalorijų skaičiavimas – kone filosofija, kurios įvairių variantų galite rasti kiekviename į moterišką auditoriją orientuotame žurnale, dažname internetiniame portale ar šiai temai dedikuotoje knygoje (tereikia išsirinkti asmeniškai priimtiną požiūrį). Svarbu suprasti tai, jog negali būti vienos stebuklingos kalorijų skaičiavimo formulės, universaliai tinkamos visais atvejais – kalorijų poreikis priklauso ne tik nuo mūsų lyties, amžiaus, ūgio ar svorio, bet ir sveikatos būklės, atliekamo darbo pobūdžio, fizinio aktyvumo. Vienareikšmiškai nepatariama laikytis dietų, kurių metu paros kalorijų norma yra mažesnė nei 1200. Natūralu, jog tokiu atveju svoris pradžioje ima greitai kristi, tačiau tamsioji dietos pusė netrunka apsireikšti su trenksmu: nelieka energijos sportui (kuris būtinas siekiant dailių kūno formų), ima trūkti tam tikrų organizmui svarbių medžiagų, padidėja širdies, tulžies akmenų ir kitų sveikatos sutrikimų pavojus, sulėtėja medžiagų apykaitos procesas. Norint atsikratyti antsvorio nekenkiant sveikatai, reikia minimaliai sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį (prieš tai jį apskaičiavus) bei padidinti fizinį aktyvumą – tik tokiu atveju bus galima džiaugtis pagražėjusiomis kūno linijomis.

Faktai apie kalorijas, kuriuos žinome ne visi

Kalorijos nėra “sausa” matematika. Keli naudingi faktai apie pastarąsias gali atnešti nemažiau naudos nei skrupulingas pastarųjų skaičiavimas.

  • paslėptos ir tuščios kalorijos bei mažo kaloringumo maistas.

Prieš užsisakant kepsnį, internete visada pasidomite, kiek toks patiekalas turi kalorijų? Padėkite stalo įrankius į šalį: negalite būti tikras, jog teorinis kalorijų skaičius sutampa su tuo, kas yra jūsų lėkštėje. Ar žinote, kuo pagardintas garnyras prie kepsnio bei kokio riebumo sūrio plutele pastarasis dengtas? Kalba eina apie vadinamas paslėptąsias kalorijas, kurių išvengti galime tik patys gamindami maistą nuo a iki z namuose arba skrupulingai domėdamiesi kiekvieną patiekalo sudėtinę dalimi bei šio ruošimo ypatumais.

Tuščiomis kalorijomis vadinamos tokios, kurios gaunamos suvartojus mažai ar jokios maistinė vertės neturintį produktą (tarkime stiklinė gazuoto limonado).

Bandantieji sulieknėti įpratę “skenuoti” prekes parduotuvėje, ieškodami užrašo “mažiau kalorijų”. Savaime suprantama, vartodami tokius produktus, galite sulieknėti, jei…nepaslysite. Įrodyta, jog valgantieji mažo kaloringumo produktus, yra linkę šių suvartoti daugiau bei dažniau pasiduoda alkio priepuoliams.

  • riebalų kalorijos vs angliavandeniuose bei baltymuose esančias.

Saikingas riebalų kiekis yra būtinas normaliam organizmo funkcionavimui (pavyzdžiui tam tikrų vitaminų pasisavinimui), tačiau pastarųjų “perdozavimas” gresia papildomų kilogramų atsiradimu. Baltymų bei angliavandenių perdirbimui organizmas suvartoja kur kas daugiau energijos nei riebalų, tad šie yra potencialus antsvorio “užtaisas”.

  • naktinio užkandžiavimo blogybės.

Daugumos gyvenimo ritmas lemia, jog vakarienė tampa mūsų pagrindiniu dienos valgymu, kurio metu gaunamas didžiausias kalorijų kiekis. Toks gyvenimo ritmas gresia ne tik sutrikusiu virškinimu, bet ir antsvorio atsiradimu. Idealiausia valgyti nedidelėmis porcijomis kelis kartus per dieną – taip ne tik užtikrinamas kalorijų sudeginimas, bet ir išvengiama persivalgymo.

error: Content is protected !!